Matematikoje žodis
"aibė" vartojamas vietoje žodžių "rinkinys", "grupė", "visuma", "sistema" ir t.t.
Pvz., abėcėlė yra raidžiū aibė, lygties sprendiniai - lygties sprendinių aibė. Aibės paprastai žymimos didžiosiomis raidėmis su indeksais arba be jų:
A, B, C, ... 
Objektai, iš kurių sudaryta aibė, vadinami tos
aibės elementais. Aibės elementai žymimi mažosiomis raidėmis su indeksais arba be jų: (
a, b, c, ...,
Kai
a yra
A elementas, žymime a
A (skaitoma "
a priklauso aibei
A"), kai
c nėra
A elemantas, rašoma c
A (skaitoma "
c nepriklauso aibei
A")
Jei kiekvienas aibės
A elementas priklauso aibei
B, o kiekvienas aibės
B elementas - aibei
A, tai aibės
A ir
B vadinamos lygiomis (rašome
A=
B).
Jei žinome, kokie elementai sudaro aibę ir juos įmanoma išvardinti, juo sbet kokia tvarka surašome riestiniuose sklaiustuose.
Pvz., aibė
E sudaro elementai
a,
c,
d,
f,
k. Tai užrašome
E={
a,
c,
d,
f,
k}.
Jei visų aibės elementų išvardyti negalime, nurodome tų elementų būdingą savybę.
Pvz., natūraliųjų skaičių, kartotinių 3, aibę galima ižrašyti
={3, 6, 9, 12, ...}.
Aibė, kuri neturi elementų, vadinama tuščia ir žymima
.
Pvz., lygties
+1=0 realiųjų sprendinių aibė yra tuščia.
Parengta pagal Sauliaus Barbuškos Matematika.
