Artinio tikslumas dar nenusako matavimo ar skaičiaus kokybės.
Artinio absoliučios paklaidos ir artinio modulio santykis vadinamas artinio santykine paklaida ir žymimas raide (omega).
Skaičių suapvalinę iki šimtųjų, turėsime artinį . Apskaičiuojame :

Suapvainę tą patį skaičių iki dešimtųjų, turėsime:
ir .
Santykinė paklaida dažnai reiškiama procentais. Pavyzdyje pirmuoju atveju .

Turint tam tikro dydžio artinį m, pravartu žinoti, kiek jis skiriasi nuo tikslios dydžio x, t.y. kokia jo paklaida.
Tikslios dydžio reikšmės x ir jo artinio m skirtumas x-m vadinamas artinio m paklaida.
Pavyzdžiui, skaičių x=5,3, keisdami artiniu su trūkumu a=5, darome paklaidą x-a=0,3. Jei skaičiaus x artiniu su pertekliumi laikysime b=6, tai šio artinio paklaida bus x-b=-0,7.
Artinio su trūkumu paklaida visuomet yra teigiama (x-b <b).
Tikslios dydžio x ir jo artinio m skirtumo modulis |x-m| vadinamas artinio m absoliučiąja paklaida.
Absoliučioji paklaida žymima graikiška (delta).
Išnagrinėtame pavyzdyje = |x - a| = 0,3 ir = |x - b| = |-0,7| = 0,7.
Artinys su trūkumu — skaičius 5 — yra geresnis, nes jis mažiau skiriasi nuo skaičiaus x = 5,3. Apskritai geriausias artinys yra tas, kurio absoliučioji paklaida yra mažiausia.
Nustatant artinio absoliučiąją paklaidą, reikia žinoti tikslią dydžio reikšmę. O ką daryti, kai ji nežinoma? Išnagrinėkime pavyzdį. Sakykime, kad žinome atkarpos ilgio x (cm) rėžius: . Atkarpos ilgio (cm) artinys gali būti skaičius 5 arba skaičius 6, arba bet kuris kitas skaičius, esantis tarp jų. Paprastai artiniu imamas rėžių aritmetinis vidurkis. Todėl atkarpos ilgio artiniu laikysime skaičius 5,5. Nežinodami tikslios x reikšmės, negalime apskaičiuoti ir šio artinio absoliučiosios paklaidos. Tačiau aišku, kad x reikėmė negali skirtis nuo 5,5 daugiau negu 0,5, t. y. artinio 5 5 absoliučioji paklaida nebus didesnė už skaičių 0,5 (pusę rėžių skirtumo).
Artinys, kurio absoliučioji paklaida yra ne didesnė už skaičių h, vadinamas artiniu h tikslumu.
Nagrinėtame pavyzdyje skaičius 5,5 yra atkarpos ilgio (cm) artinys 0,5 tikslumu.
Tarkime, kad x - tiksli dydžio reikšmė, m - jos artinys h tikslumu.
Vadinasi, teisinga nelygybė
,
.
Sutrumpintai visa tai užrašoma taip: x = m ± h, o skaitoma „x lygus m h tikslumu".
Kartais h dar vadinamas absoliučiosios paklaidos rėžiu, nes .
Su tikslumo sąvoka susijusi skaitmens patikimumo sąvoka.
Skaičiaus artinio kurio nors skyriaus skaitmuo vadinamas patikimu, jeigu artinio absoliučioji paklaida yra ne didesnė už šio skyriaus vienetą.
1 pavyzdys.
Sakykime, x = 6,38547 ± 0,005. Skaičiaus x artinio 6,38547 šimtųjų skyriaus skaitmuo 8 yra patikimas, nes absoliučiosios paklaidos rėžis h = 0,005 yra ne didesnis už šimtųjų skyriaus vienetą (nelygybė teisinga). Akivaizdu, kad ir skaitmenys 3 bei 6, esantys į kairę nuo 8, yra patikimi (nelygybės ir taip pat teisingos). Apie skaitmenis 5, 4 ir 7 negalime pasakyti, kad jie yra patikimi (pavyzdžiui, nelygybė neteisinga).
Artinių tikslumas dar nenusako matavimo arba skaičiavimo kokybės. Ją nusako santykinė paklaida.
Artinio absoliučiosios paklaidos ir artinio modulio santykis vadinamas artinio santykine paklaida.
Jeigu x — tiksli tam tikro dydžio reikšmė, — jos artinys, tai artinio
santykinė paklaida lygi . Ji žymima graikiška raide (omega).
Pavyzdžiui, suapvalinę skaičių 1,53 iki dešimtųjų, gauname artinį, lygų 1,5. Apskaičiuojame santykinę paklaidą:
;
;

Suapvalinę tą patį skaičių iki vienetų, gauname artinį, lygų 2. Jo santykine paklaida .
Santykinė paklaida dažnai reiškiama procentais:. Išnagrinėtame pavyzdyje pirmuoju atveju apvalinimo santykinė paklaida yra 2 %, o antruoju — 23,5 %.